Garuoja braškių areolė virš vokų –
Toks aromatas iš vaikystės „ linko“.
Nostalgiškom minutėm sugrįžtu
Pliušinį žaislą ašarom suvilgius.

Dangstausi šiąnakt dervišo marška
Išsiuvinėtą raštais senamadžiais.
Blyški  palangė šnabžda, kad tave
Aš palikau po mūsų meilės medžiais.

Ar dar ten kvepia braškėmis rytai
Ir  žemuogės ant smilgų veriant sirpsta?
Gal čirškia tų  žiogų vaikų vaikai,
Tik braškių nėr – jos pievomis pavirto.