SENATVĖ

Trūkinėja siela apledėjus,
Stingdama širdis vos plaka.
Kerta nevilties smiltelėm vėjas,
Užpustydamas vaikystės taką.

Debesys vis tamsesni virš lauko,
Kuriame jaunystės džiaugsmą radom.
Atminty tik žvengia žirgas laukas,
Ir padangėj žiba Grigo ratai...

Niūresni sapnai, pilkesnės dienos,
Ūkanomis gobstosi rugienos...

Kur tas skuodžiantis, uždusęs vaikas?
Kur jaunuolis, apsvaigintas meilės?
-----------------------------------------------------
Tirpsta, tirpsta tau paskirtas laikas,
Šiurpsta karšiamas senatvės kailis...
Sodininkas