Mes žvelgiame abudu į žvaigždes,
Dangus tas pats, bet skliautai jo skirtingi.
Gerai pamąstęs supranti – išties
Vieni kitiems juk esam reikalingi.

Net paukštis ieško paukščio, jo giesmės,
Be saulės žemė niekad nežydėtų.
Todėl ir tiesiam draugui ranką mes,
Ir trokštam, kad matytų mus, girdėtų.

Mes matome ne tas pačias žvaigždes,
Nors jungia mus jautrus ir giedras žodis.
Antraip kas nesuklysti mums padės,
Kas akmenį po kojomis parodys?