Iš vežėma arklius iškinkiau
Ė tėisiau nukolniavau pri Mānės.
Ka bovuom jaunė, pats aš sau sakiau:
Ana vėsumet nuoriejė Prānė.

Baladuojous - jauto: kaist mon spronds!
Nēskob Mānė atdarytė dōru...
Šou tik skalėj ėr i kōlni kond,
Išspruogėnės akis i kepōrė.

- Kuo beatejē? Prabiega mētu šimts -
Jau pasēnės taikās prisibelstė.
Jego esi žmuogos duors ė rimts,
Ekiav pri žvakēlės pasėmēlstė.