Veizo tonke aš i tavi, Josti -
Kāp to daile sāva ūkie plosti.
Kartās ė pasėrokoutė nuoro,
Bet užeitė kažkap nepaduoro...

Mosint, pėkta dvasė tep nuoriejė,
Ka vėinam gyventė apkyriejė.
Jaunuos merguos nebgaliejau rastė -
Paviliuojau aš nu Jostė Nastė...

So Nastelė aš spakaini mėiga
Bematau kap pernā mētu snėiga:
Kuožna nākti, ka nueinav gōltė,
Prāded rėbėnietėis ėr ont vėršaus poltė!

Dėinuom maklėniejo nusėplūkės.
Snaibis jem, ėr ein po velnė ūkis.
Nuors da mētu šimts ė nesokāka,
Pavėrtau i tėkra kryvalāka.

Tonke, kėimė vākštiuodams, paklysto,
Vo parējės - šonėis nepažysto.
Kon daryt? Juk neso tuoks pagēdės,
Ka nubiegtiuo pasėkart i mēdė!

Kāp pavydo aš tau laimės, Josti:
Tyle, daile sāva ūkie plosti.
Tau pavyka tuoki dōrnio rāstė,
Katras paviliuotom tāva Nāstė...