Kas iš to
Kad raudosi
Nuo to juk
Dangus
Nešviesėja

Ir netirpsta
Sniegai
Svetimų širdžių
Viršukalnėse

Tik pripusto
Pilnas
Ausis
Sibiro
Vėjo

Ir lyg Kristų
Parklupdę
Prie miesčioniškų
Sienų
Tylėdami
Nuplaka