Atskridęs žemėn jis pamatė Meilę
Ir aiktelėjo: "Dieve, kaip šviesu!"
Nuo veido brūkštelėjo rasą gailią:
"Kas aš - žmogus ar angelas esu?"

Sugrįžusio į Dangų neįleido,
O tai didžiausia angelui bausmė.
Ir tiesiai šviesiai žėrė jam į veidą:
-Tavy gyvena žemės nuodėmė.

Be vietos liko, be kaltės, bet kaltas,
Nes jo širdis liepsnojo uždegta.
Toks tyras tyras, angeliškai baltas,
Bet angelu nebus jau niekada.