Dienoraštis Moralei
Raudonu mėnesiu paženklinti veidai
Kažin ar gali lazdą brandžiu medžiu pražydinti...
Sėdžiu, byra atverstų maldaknygių lašai
Didmiesčio tinku į šlapią grindinį.
Tiek šešėlių jau seniai slėpynių nežaidė
Mano palto giliose kiaurymėse -
Miršta burnos altoriuje angliavandeniai,
Saujoj prirašytas kvitas nuodėmių...
Aš skubu nutiest vaivorykštę - greitkelį
Tau ir Budai iš darbo biržos lagerio.
Nesvarbu, jei kris kaip musės
Visi kiti alachai ir dievai
Mes statysime šventyklą -
Slėpsime religiją kišenėse -
Juk atsimerksi Jamaikoj su manim,
Morale?