Negrūmoki suspaustais tu kumščiais
Ir nebėki paverkt su rasa,
Mes juk nesam gyvenimo dulkės –
Po šia saule mes esam TAUTA.

Nesislėpkim kasdienos šešėliuose,
Juk kiekvieno gyvybė verta,
Kad kokia ji bebūtų pamėlusi,
Šio pasaulio balsų išgirsta.

Kiekvienam Dievas davė po balsą,
O kartu – milijonus balsų!
Tad kovot dėl gyvenimo verta
Vien dėl augančių mūsų kartų.

Nenuleiskim pavargusių rankų,
Eikim gatvėm į petį pečiu,
Tegu laisvė sugriaudžia patrankom –
Aš kovoj dėl vaikų. O kaip tu?