- - -
Burnoje vandens skonis.
Aptrupėję pečiai sugeria nualintas sutemas ir leidžia prieš saulę išdžiūti marškinių sagoms.
Tarp suglamžytų, pageltusių popierių, rankraščių,
Tarp užbrauktų žodžių ir juodų rašalo dėmių
Ryškėja tuštumos –
Dykumos, kur vis dar tilsta balsai
Ir į duslias žemumas žmonės leidžiasi, užpustomi smėlio, dulkių ir laiko
Ten tavo plaučiai
Dar alsuoja,
Dar sėda dulkės, kurias bandau užkloti marškiniais..
Burnoje vandens skonis,
Kurio dar niekada nejaučiau...