Tu išėjai,
Iš kur negrįžta niekas,
Palikus
Svajones, namus.

Pažinusiems Tave
Gėla išlieka
Ir skausmas,
Kad daugiau Tavęs nebus.

Tu išėjai ir nebegrįši,
Bet meilė liko gi pas mus.
Išsaugosim mes šitą šventą ryšį
Ir likusius šiltus jausmus.

Prisiminimai vis atgyja –
Tu stovi ir juokies šalia.
Nubraukus ašarą tu pamojuoji
Ir taip dingsti tolumoje.

Tolumoje išnyksta viskas –
Naktis ir medžiai, ir dangus,
Ir saulė, jūroje sutviskus,
Deja, išnyksta ir žmogus.

Tik lieka jo darbai, gerumas,
Mažytės širdies šiluma,
Vienu žodžiu – tas Dieviškumas,
Kurio nenugali gamta.