Mes liekam abejingi kito bėdai.
Jo siela mums neartima.
Jis tiesia ranką... Kaip padėti,
Jei pačio siela kruvina?

Mes einame lyg nieko dėti
Gyvenimo keliu, palikę viltį.
Dantis sukandę norim pailsėti
Ir užgyventi prieš sutinkant mirtį.

Dėl savo laimės mes kitus aukojam.
Paliekam bėdžius žūti nevilty.
Bet apie vieną mes nepagalvojam...
Rytoj gal patys melsimės griovy.