Žiemos stebuklas
Krenta supdamos snaigės išpurpusios
Dengia putomis sodžiaus medžius
Lengvumu pienės pūko prisirpdamos
Pasibels su šerkšnu į svečius
Ant palangių nusės vilnos klostėmis
Švelniai glostys nuogumą stogų
Šalikais šilto kailio tik gobsimės
Ves dvasia patikėt stebuklu
Spengia šaltis ir girgžda po kojomis
Pusnyse ligi kelių klampu
Saujoj gniužulą sniego suplojame
Su žiema susiliest, su džiaugsmu
Ant tvorų tupi sniegenos, grožisi
Apledėjusiom uogom šermukšnio
Žvarbią pūgą sutikusios juokias vis
Taip saldžiai geria žiemišką gurkšnį