Lietuje
Dabar aš sėdžiu lietuje,
ir tik tyla beldžiasi
į mano širdį.
Jausmai užrakinti
laiko erdvėje,
kurią mane gera prisiminti.
Kai buvome tada kartu
ir negalėjome paleisti vienas kito
ir milijonas bučinių,
kuriuos rytoj padovanosi kitai.
Aš nebejausiu šilumos,
nes nebėra tavęs šalia.
Dabar aš sėdžiu lietuje –
viena, šalta.
Šalta, viena.
Nes negali dabar
manęs tu apkabint.
Aš verksiu tyliai
ir neišgirs net vėjas.
Bet tai pajaus –
tavo širdis.