Išmėtytas.
Galbūt namai surinks
Ir vėl savo kieme –
Poetas.
Nereikia vandenynų,
Svetimų kraštų –
Prisiglaudžiu ir myliu
Nuo akmens, boružės
Iki vartų, žmogui atkeltų.
Ir jeigu Dievas leis,
Prie jų dar pasėdėsiu
Matydamas,
Kaip grįžtam atgalios.
Iš raidžių septynių
Gražiausį vardą dėsiu:
– Namo, broleliai,
Namo!...