Kai meiliai vakaras bučiavo
Nakties užmiegančias akis,
Delne aš nosinaite Tavo
Tik ašarėlę šluosčiau vis.

Mane užgavo šaltos rasos,
Jazmino kvapas po langais.
Aš lyg benamis šiąnakt basas...
Kas į namus mane įleis?

Mįslingai šypsosi mėnulis,
Pakibęs pasaga danguj.
Baltuose pataluose guli –
Visi, kas gryčios tos viduj.

O aš slenku, slenku iš lėto
Su savo rūpesčiais, vargais,
Ir guls galva ant grumsto kieto,
Mieloji, po tavais langais!