Neskubėk išvykdams, broli mielas,
Kiemo vartų sandariai užvert.
Lieka juk vanduo šaltiny gėlas,
Gal ištroškęs grįši atsigert.

Laukia čia tavęs gimtasai kraštas,
Saugo tavo pėdas ant takų.
Tas laukų, miškų margasai raštas
Išgyventi duoda mums jėgų.

Ilgesys į širdį tarsi vinys...
Juk sulauksi vienąkart rudens.
Vai, gailėsies paliktos Tėvynės,
To šaltinio ir gaivaus vandens.