Vanduo kyla tau iš po kojų,
Švytinčiom viltim prisiliečia prie tavo skruostų.
Jaučiu, kaip tu sulėtintai stebi mano akis.
Užmerk lūpas.
Nėra nieko, ko nesugebėtum užčiuopti žvilgsniu.

Prieinu arčiau,
Kad sugebėčiau išvysti sulėtintą kritimą.
Mano gyvybė laksto aplink tavo delnus,
Gaudo kiekvieną lašą,
Prisirpusį tyrumo, nuostabos, gaivos.

Lyg teatre
Seku kiekvieną mintį, judesį –
Harmoniją, įsikūnijusią tarp jų.
Tarp manęs. Tarp lašų.
Girių aidų.