(Sodininkui)


Kai sąmonė nurimsta, ištrūksta nuo minčių,
o kūnas tarsi pūkas visai netenka svorio,
melodiją ramybės aš nuolatos  girdžiu –
Būties Maestro Laikas „Concerto grosso“ groja.

Tylus orkestro ritmas švelniausiais obertonais
pasiekia tolimiausias galaktikas erdvių.
Visatos  unisonas  – lyg Jo prisilietimas
prie mano širdies pulso ir sielos virpesių.

Ir persipina mano jausmai, troškimai, viltys
su Jo – Kūrėjo – taktais melodijų skaidrių.
Aš  pradedu  suprasti – į Amžinybę tiltas
prasideda šioj žemėj nuo žingsnių  pakilių ...


„Concerto grosso“ – Didysis koncertas (ital.)

I. D.
2001