Kada kalnai nesutelpa į širdį
--- --- ---
Kada kalnai nesutelpa į širdį,
Kada žvaigždynais deive nueinu,
Kada mane žaibų skeveldros girdi,
Kai klausos mano liūdesio dainų
Šešėliai saulių, vieversius nudažę
Baikščia, vylingai giedančia spalva--
Nutysę uostai baltus veidus gręžia,
Kur mano žemė, mano Lietuva,
O viską priimu, aš viską, viską--
Ir tavo šaltį žvyrkelių rūsty,
Užnuodytų svajonių obeliską,
Tą duoną, kurioje karti
Aplaužyto likimo skalsė įklijuota
Su neapykantos keistais ženklais--
Varnų laukais - per nerimą kuprotą,
Kuris kalnynus palytėti leis...
Net dulkė bijo sėst ant tavo veido--
Meilės skeveldros tarsi angelai !
Kalnai, kalnai, kas jus į širdį leido,
Į mano širdį smigti taip giliai ...