Aš išeinu,
Nes pavargau gyvent
Tarp keturių
Taisyklingai surimuotų sienų.

Aš noriu vaikščioti kalnų atbrailomis
Ir šokti saulės subrendimo šokį.
Aš noriu perskrieti bedugnę
(Kuri atskyrė mus)
Ir iš dangaus aukštybių
Panirti į gyvybės krioklį.

Iškilti paukščių apsuptai giesme...

Aš noriu jausti jūrą sau prie kojų!
Purslus,
Nutrynusius mano laiškus nuo smėlio,
Nuplovusius mano pilis,
Bet manęs nepalietusius...

Aš noriu jausti!

Aš noriu nepaliaujamai tekėti
Medžio syvuose –
Iš žemės gilumos
Lig pat viršūnės.

Pasiekus ją –
Iššaut vaivorykštės strėlę
Į dangų...
Ir kopti,
Svajoti,
Ir visą Visatą mylėti!

Aš noriu atverti akis
Į tikėjimą,
Tiesos šaltiny sielą išskalauti
Ir nustebti –
Jog
Noriu grįžti
Į savo ramią,
Jaukią,
Šiltą
Šiandien.

2003 06 27