Dulksna lyti nuogą kamieną,
Šis markstosi, gėdijas lapų.
Šiugždėjimas gula pasieniais
Mindomų, renkančių, gedinčių.

Tranki savadarbe vaikštyne
Maskaradiniu plazdančiu paltu,
Pasistengei išties – neužmynei,
Tik lėtai ir gracingai sudeginai

Raudonuojantį dangų it pragarą,
Ištekėjusią medžliepio sulą.
Vis galvojau, kad rudenys nedega,
Tik viršūnės, maniau, tik viršūnės.