Margas klevas krenkščia nuo šalnos.
Kosėja ir čiaudo lapais uosis.
Atšuoliuoja raitas ant delčios
Debesėlis juosta apsijuosęs.

Visą naktį žemę jis stebės
Pro keistus, ištįsusius žiūronus,
O paskui į tolį nuriedės
Lyg geltonas didelis balionas.

Rytas saulės spindulį nuties
Pro pusiau plikas klevų viršūnes.
Nieks piktuoju neminės nakties,
Kai žėrės ten žalvario karūnos.

Klevas kosės vėl be atvangos,
Beržas nosine sau kaktą šluostys.
Nieks tikrai nepavydės slogos,                        
Tiktai uosis savo plikę glostys.