Nešuosi žodį aš krūtinėj,
          Jis spurda – pajuntu.
Ir veržiasi versmėm šaltiniai,
          Ir tvinsta iš krantų.
Vos paimu ant delno lašą –
          Jam tūkstančiai varsų,
O šis lašelis – žodis prašo:
          Tik pakylėk – esu!
Esu aš gyvas, kelk – pakviesiu
          Šimtus jų iš širdies.
Ir aš keliu tą  – lašą šviesų –
          Tegu visiems kalbės!