Noriu kad pasprinktum mano ašarom
jos akmenys po kaklu ties tuštuma kelia
kad išnyktų tavo kūnas iš niekur atėjęs
kad liktų tik spjūvis tavo veide

aš žinau arogantišką mintį sėji
ir tik aušros užuolaidos laukia
geltoni dangūs įstrižai tavo kaklo
mirties maldai uždarytam pasauly

sumokėjau už tave ramybe
ir sprogimu laukiančių laikrodžių
tavo materija mis embrionai
negimusių mano gyvenimo kūdikių

te prakeiksmas laimina tave