Kai motinai atėmė kojas, pievos atėjo lig prieangio.
Nejau atsisveikinti?..
-----------------------------------------------------------
Šiuose namuose paliksiu
Degančius praregėjimus.
Leido šaknis ir dygo,
Sprogo ir kilo į šviesą
Visa, prie ko prisiliesdavau.

Šiuose namuose paliksiu
Žvilgantį  prakaito tinklą –
Nuotakos baltą suknelę,
Kurią kasryt užsagstydavai
Girdinčiais savo pirštais.

Nuskabydavai metus džiūstančius –
Apynius susivijusius,
Užkalbėtus tyliai ataugti.
    Tavo glėby pakylėta,
Šokyje degančiom pėdom,
Šiuose namuose pasiliksiu.