Kai nusimaudo saulė vandeny,
Tarytum lieptas kabo laumės juosta.
Vejiesi, gaudai ją, brendi, eini,
Bet mėlynas dangus ir vėl pajuosta.

Pašiaušia vėjas  įsuptas bangas,
Perkūnas trenkia į vandens leliją.
Nuleidi galvą nejučia, rankas,
O tau per veidą lyja, lyja, lyja.

Žaibai užgęsta, o tuos du krantus
Žiedų žiedai lyg pasakoje glosto.
Į valtį krauni valandas, metus
Ir vėl plauki, plauki į savo uostą.