Pasek man, mama, pasaką, pasek,
Mane vaikystėn vėlei sugrąžinki.
Kokia ta pasaka bus - man vis tiek,
Jau spėjau aš gyvenimą pažinti.

Nepasakok tik apie gintaro pilis,
Eilinįkart nenoriu nusivilti.
Nereikia, kas širdy nusėdę, liest,
Turėti noriu nors mažytę viltį.

Duris užversiu ir klausysiu - tu kalbėk,
Kai už langų ruduo paniuręs, pilkas.
Nėra kur eiti, nėr kur man skubėt,
Ir klevas jau drabužį nusivilko.

Pasek man, mama, pasaką, pasek,
Greit vakaras, trumpa diena jau miršta,
Šešėliai slenka. Bet kalbėk vis tiek.
Kaip noriu šiandien liūdesį užmiršti.