*****
Kaip garsiai plaka tavo širdelė, mažas kalnieti--
Palieti Paukščių mėlyną Taką, sidabro kietį,
Namų degėsį, peleno tylą ir juodą žvaigždę--
Kalnai pasvirę į juodą naktį, kalnai nebaigę

Tau padainuoti lopšinę upių, upių skaidriųjų
Paukščiais pakilo skristi į snaigę virš skausmo tujų--
O slėniuos tirpsta tuopų šešėliai, ilgai dejavę,
Akmenys skeldi ir aprasoja gelstantį javą--

O tu paklydęs tyloj žvaigždėtoj kaip piligrimas--
Taip graudžiai kvepia sidabro mėtos, iš kur tiek imas
Žiedlapių sniego ir kraujo, kraujo ant jų išpilto--
Eini žvaidždynais kasnakt iš naujo virš Žemės Tilto--

Kaip garsiai plaka tavo širdelė, mažas kalnieti...