...
Kad išmokčiau nekęsti,
pirmiausiai turėjau
išmokti mylėti.
Įtikėti.
Eiti į žmogų,
kaip ir į mane
ėjo.
(lyg bučiau atvirų durų diena)
Nuolatinis ėjimas į.
Ir galutinis
trenkimasis į
sieną.
Sudužau kaip
tuščiaviduris stiklo kamuoliukas
(pro kurį viskas matėsi kiaurai)
Neskaudėjo.
Beveik nieko
nejutau.
O susilipdžius naujai
esu pilna gyvo pykčio.
Su dirbtina šypsena nasruose.