Upeliu sidabro bėgu, švyturiuoju,
Bangele sumintas, vėju sudraikytas,
Skaidruma šaltinio trykštu tau prie kojų,
Lapeliu pamoju tėkmėje nukritus.

Pempiuku pabėgu nušienauta pieva,
Gyvastim keliuosi iš kiekvieno grumsto.
Aš šaukiu sugrįžti lūpom seno tėvo –
Atsigerti džiaugsmo, liūdesį nustumti.

Iš svajonių žemės aš lieku mieliausia –
Šiltos, svaigios naktys, toluma rasota,
Paliktos gyventi mėnesienos blausios
Iš pirmosios meilės nupinajam soste.