Dangus man dalią perskyrė perpus
Ir mano širdį – trupiniais dalino,
Bet kai paskyrė net kitus namus,
Drįsau paklaust: - Kodėl? Gal žino?

Man perskyrė šviesius sapnus staiga. –
Vieni – išbluko, o kiti – paliko.
Ir vėl aš klausiau: - Argi negana?
Ar dar piktoji neganda vis tyko?

Gal laimės atsiimt pavėlavau? –
Savos lemties nė vienas gi nežinom!
O gal? Gal šviesią pusę aš gavau? –
Kurią – pasiėmė? Kurią – paliko?