-Žiūrėkit- karvė ganosi. Bet kodėl ji su balnu? A- tai tikriausiai žąsis. Bet iš kur Holivude žąsis? Tu gal nauja žvaigždė? Žąsie-a, žąsie- nori suvaidinti mano rolę? Puiki rolė, velniai griebtų!
  -Tu kiaulė, Styvai.
  -Dar ir kiaulė? Iš kur čia tiek gyvulių?

               -    -    -

  -Kas tu, pasileidusi mergiote?
  -Žaklina. Tai- mano laisvalaikio užsiėmimas. Šiaip aš jodinėju. Mokau žirgus bėgti karališka risčia.
  -Tu- visų?
  -Ne visai...
  -Kieno?
  -Tų, kurie man patinka.
  -O aš tau patinku?
  -Tu- Styvas. Kam tu gali nepatikti? Padainuok, Styvai.
  -Ką?
  -Ką nori.
  -Žaklina, būk mano.
  -Galiu.
  -Ne, bet aš noriu, kad tu visada būtum mano.
  -Styvai, tu nutarei ištekėti? Cha, cha, cha !
  -Žaklina, aš to noriu.
  -Betgi aš pasileidusi. Tau tokios patinka?
  -Ne. Bet tu- labai.


           -      -     -

  



  -Žaklina ! Žaklina, žiūrėk- mano širdis eina. Žiūrėk- visi lenkiasi jai, Žaklina. Ko tu su ja net nepasisveikinai? Tu juk ją geriausiai pažįsti.
  -Nė velnio aš nepažįstu, Styvai. Einam namo.
  - Žaklina, argi aš turiu namus?
  -Nekvailiok, Styvai, einam.
  -Niekur aš neisiu. Man ir čia gerai...

         -     -    -

  -Sveika, Žaklina. Tavo žirgas labai liūdnas. Jis nenori, kad kiti juo jodinėtų.
  -Aš irgi nenoriu, kad kiti, o ne Styvas, manim jodinėtų. Tfu, kaip šlykštu...Bet aš nežinau, iš ko man gyventi.
  -Tu girta, Žaklina. Einam namo, aš tau padėsiu.

              -      -      -

  -Aš- Dievas! Tu žinai tai, Žaklina?
  -Man įgryso tavo svaičiojimai, Styvai. Tu- beprotis. Aš tau daugiau nebeduosiu žolės.
  -Žaklina, o danguj iš tiesų gražu. Tik- nė vieno angelo. Nėra net su kuo pasikalbėti...
  -Leiskis žemėn, Dieve.
  -Žaklina, čia nėra nė vieno šventojo. Kur jie galėjo dingti? Žaklina, ateik į dangų- tu man būsi ir šventoji, ir angelas. Koks aš be tavęs Dievas?
  -Styvai, mes vėluojam, paskubėk.
  -Dievams nėra kur skubėti, Žaklina. Prieš juos- amžinybė...

        -      -     -

  Styvas prie mikrofono.
  -Dublis !
  Dainuoja:
  "Kad nesušaltų širdis,
  Reikia trupučio dangaus,
  Ašarų šalto lietaus
  Ir rožės spyglio skaudaus..."
  -Stop ! Iš naujo!
  -Kad nesušaltų širdis...
  -Stok! Antrą strofą tyliau. Iš naujo.
  -Kad nesušaltų širdis...
  -Stop! Širdis šąla, tavęs klausant! Damos turi verkti, tau dainuojant, supranti, asile? Iš naujo!
  -Kad nesušaltų...
  -Styvai, pienburni! Kam mes tave pirkom? Kad sau nervus gadinti? Namų šeimininkė geriau dainuoja, negu tu! Iš naujo!
  -Kad nesušaltų širdis...
  -Kad nesušaltų...
  -Gerai, Styvai! Pagaliau pavyko. Nuostabus įrašas! Dabar- tik vieną kartelį- vieną vienintelį- pakartok. Įrašas!
  -Kad nesušaltų širdis,
   Eikit visi po velnių!
   Aš jau daugiau negaliu
   Būt ne savim, o kvailiu...
  -Sto-o-o-p!!!