Čia – Letuva.
Aš jos padungej augau,
Čia pilkas kelias
Kvepiuntis medum
Ir to kalba,
Katrų
Kas dienų saugau,
Kai vis giliau
Par neviltis brendu.
Visam pasauly
Tiek skumbiausių žodžių,
Kožnoj maldoj
Ir prakeiksmi-
Apstu
Tiesos,
Bet tai
Mani neguodžia.
Tik sava sodžiaus
Kalbai aš alpstu.
Neraikia man erdvės.
Pre mana gonkų
Kur kas  daugiau
Skumbėjima svaigaus...
Teip aisiu
Kiek raikes
Iškėlis jį unt runkų
Ir vis skumbiau
Širdis manoji gaus.