aidėjau balso išsigandęs
virpėjau po prasmės skliautais
drebėjau tiesai nusilenkęs
nuo neapsakomos vilties

vilties pažinti savo būtį
vilties pakilt virš debesų
vilties savim pabūti
to blyksnio lekiančių dienų

dienų kurios pavirsta
metais raukšlėm ištašytais
svajų kurios tik užgimę
esybę kažkur nuskandina

aidėjau virpėjau drebėjau
blyksėjau viltim amžina
nuskendęs tą žvaigždę pasėjau
sustingusio laiko ūke