Beržų pavėsyje pažiro vaiko juokas.
Beržų kamienai saulėje sutvisko sidabru.
Tik kažkoks keistas nerimas lyg stiklas įpakuotas
Nesaugiai, rodos virs šukių verksmu.

Netikras auksas netikrai suspindi,
Netikros rožės netikri spygliai
Ir vėjas atginė netikrą viltį,
Gerai, kad ją jau pamiršai.

Po beržu trykšta vaiko juokas.
Po beržu gyvasties džiaugsmai.
Sakyk, ar žvaigždės naktį šoka?
Šešėliai sutemose jų kerai?