šiandien tavęs nepasiilgsta
nei anūkėlio
nei sūnaus skuba
žiūri pro metų lango stiklą
suvirpa raukšlę glostanti ranka

tiek išbarstyta tuštumoj
- nebesurinksi -
vaikai ant tėvo rankų nesupti
užaugo. Štai kur praregėta - -
dabar tu laukti jų
nepavargsti -

o vėjas nupūtė turtus ir šlovę
jaunystės siautulį naktų
tik liko akys  ašarotos
nuo darganų
širdies raudų

liūdi drėgnoj mūro vienatvėj
ir šaltį aiškiaregiškai regi
jausmai jaunystėj
nudėvėti tarytum
tėvo batai
palovy - - -