Aš auginau beržą.
Gražų, žalią. Tokį, kaip visi beržai, iš pirmo žvilgsnio.
Nors tas, maniškis, buvo ypatingas. Nes buvo mano, tik mano.
Kalbėdavau su juo naktim, ramindavau kada audra ūždavo, džiaugdavaus, kai pavasario lietūs glamonėdavo.
Ir atėjai Tu kartą, po velnių. Beržą nukirtai.
Aš nemačiau, negirdėjau, kaip naktimis išsliūkinęs žudydavai.
Kapojai ilgai ir atkakliai.
Nors medis didelis nebuvo, laikėsi ilgai. Ne amžinai, o ilgai.

Rytą sukandau dantis.
PAMAČIAU.
Viriau.
Plyšau.
Viduje.

Užsimerkiau.
Įkvėpiau.

Nekaltinau, nemoku. Nepykau, nesugebu.
Atėjai, grūmojai, šaukei. Sakei, kad tai - teisinga.
Velniop.
Susipratai. Pasiūlei prismaigstyti plastmasinių gėlių.

Po savaitės, sutrypiau.
Ir jas, ir Tave, ir beržo liekanas.
Nereikia. Nebus - neskaudės.

Don't get attached, darling.