Norėčiau būt lašu lietaus
kuris nukritęs tavo žemę atgaivina
kad derliaus ji sulaukt gausaus
ir svaigtų nuo manęs kaip vyno

pabūti obelim tavam sode žiemine
šiandieną aš neatsisakyčiau
ligi pavasario ją žmonės mini
kai valgo obuolius rudens raškytus

dar taip paukščiu norėčiau būt
kuris giedotų giesmę meiliai
toj obely po tavo langu
kaip serenadą mūsų meilei

mažiau svajok man žmonės sako
nes bus kaip bus visi tai žino
pabūsiu gal smiltim ant tavo tako
nors jį kiti jau žmonės mina