Baltoji moteris
Parkritusi ant samanoto kelmo,
Pavargusi dama baltu paltu.
Jos akyse vis spindi snaigės,
Jos krenta pelenų skiautelėmis,
Žybsi juodumoj vyzdžių...
O damos kūnas silpsta silpsta
Nuo ją taip žeidžiančių
Saulės spindulių...
Baltoji moteris kabinasi šakų,
Traukias šiaurėn,
Kur ją sniegas užpustys...
Duoda valią gamtos atgimimui,
Ji, Žiema, pavasariui nieko
Nebepadarys...