Skristi iš Vilniaus į Vieną su persėdimu Kopenhagoj yra visai kas kita, negu skristi tiesioginiu reisu. Kai skrendi tiesiai į Vieną, tu įsėdi į lėktuvą ir visi žino, kad tu homo sovietikus. Tuo labiau, kai skrendi atgal. Atrodo, kad visi visi žino, kad tu tas, na tas...kitarūšis, žemesnio lygio. Tave išduoda žvilgsnis, judesys, pasimetimas...
Kai skrendi iš Vilniaus į Kopenhagą ir jeigu esi geras artistas ir geros nuotaikos gali apsimesti lygus su lygiais. Ir tau gali net pavykti! Gali net pajuokaut su juodaode, sėdinčia prie informacijos stalelio, nors anglų kalbos žodynas vos iš dvidešimt žodžių, gali pakibint lakstantį mažą vaiką, gali oriai nusipirkt kavos, nesvarbu, kad ne tos, kurios norėjai, gali net nesigėdindamas pakviest pašnekovą kalbėt rusiškai, nors visi kaip susitarę krato galvas ir plačiai juokiasi, atsakydami: - No.
Tu viską gali! Tik reikia skrist ne tiesioginiu reisu.

2008.04.18
Netiesioginis reisas Viena – Kopenhaga - Vilnius