Dar vis prašai- pasigailėk!
Ar girdi, ar negirdi,
O parama lig šiolei neateina -
Kaip vėjas pro duris ar langus
Pavirpina lengviausius daiktus
Lyg pasakytų:
- Būkime kas sau...

Aš jau žinau mintis lemties aukščiausios,
Nešioju jas su pragaru ir nelabai svarbu,
Kada suklupsiu žemėj ir danguj -
Lig šiol gebėjau būt ir ten ir šen kartu,
Todėl žinau -
Išeidamas iš ČIA
Ir dangų teks apleisti.