Kai vieniša banga paliečia krantą,
Purslais suvilgo kopų smėlį,
Siela, nuo ilgesio pavargusi,
Jūros ošimo klausosi.

Širdis nerimsta krūtinėj,
Mintys lekia beribėn erdvėn,
Aš taip myliu, taip myliu, taip myliu
Ir su jūra kuždu apie tai.

Aš taip myliu, taip myliu, taip myliu
Ir žodžių daugiau nebėra...
Mintys lekia su žuvėdrų palyda
Vis tolyn, vis tolyn – pas Tave.

Pas Tave, mano Meile iš sapno,
Iš sapno piramidžių šešėly,
Pas Tave nuo Nemuno vingio,
Nuo suvilgyto kopų smėlio.