Pradūriau eketę
Stiklinių mūzų
Veidrody.

Pažiro Lego –
Žydros ir raudonos
Žibuoklės, tulpės, rožės...

Prie akmeninės knygos puslapių
Įaudžiau savo pirmą amuletą –
Angelo pirmąja nuodėme alsuoju.

Tarp tų žiedų panyžta basos kojos.
Jūros purslų įkalintos vėtros
Pripildo plaukus maloniai vėsios Fa.

Su šita muzika mes giminės!
Vilioju žaltį į marškinius –
Užuot prakandus rojaus obuolį.

Kalta. Plaktukas skaldo Afroditę –
Nemirštančią ir gyvą Angelo
Geismais įamžintą Fantaziją.

Aš kasnakt miegu su ja lovoj.
Šviesos šilkverpi, juk nenušausi?!