Raustančiam danguj
Ne laikas dar
Įžiebti spindinčias
Alkanas akis.
Leisk dar sekundei
Prisiglaust mintim
Prie melsvo šilo,
Tolumoj sustingusio.

Su vėjo šiltumu
Ar snaudžiančiu
Viršūnėj eglės
Vienišu strazdu
Pragysti leiski švelnumu,
Kurs tirštumas
Tylios miglos
Praskaidrins.

Dar nenueik.
O jei nebegali,
Jei nebemoki –
Tolstan mūsų siluetams
Atsigręžki
Paskutinį kartą
Ir man nusišypsok.
Tegu ant mano lūpų,
Nesenai bučiuotų,
Tava aistra kraujuos
Ir sukrešės...
Ir lai ateis tyla –
Dabar ją saugot
Moku.