Vakaras
Pažiūrėk pro langą.
Auksiniai medžiai
Atrodo nuostabiai.
Tai saulė juos nudažė geltona šviesa.
Geltonyje paskęsti galima,
Aplink tylu, ramu –
Nė jokio garso negirdžiu.
Ramybė apima.
Einu į lauką,
Prigulu ant žolės.
Minkštos šiltos žolės...
Jaučiu – grimztu į miegą.
Girdėti nieko nebenoriu,
Slegia vokai akis,
Atrodo, milžinišku svoriu,
Užmigus lauksiu, kol rytojus prašvis.