vaikštau
takuos svetimuos
sutiktą paukštę maitinu
spindulį paklydusį laikuos
laikau už plyštančių skvernų

draiko delnai sudrėkę draiko
siūruojančios smilgos šukuoseną
staipos varnėnas ant kraigo
slieką snape raito juokiasi

širdis svirduliuoja – neramu
tiek daug kelių kelelių kertas
to tikrojo ligšiol nerandu
matyt ir ieškoti neverta

gal pievom braidyti pušynais
kiškių takais nematomais
rankiot po vieną ašarą tylią
stirnos žolės o gal raganos