Kai skyla pusiau širdis,
Ji nežino kur eis –
Į pragarą,
Rojų.

Tiktai nebūtis
Amžina kaip šventovė,
Nukritus žemai,
Iš kur links
Švieson, ar tamsos guolin.

O medžių šakos linguoja.
Pavėjui.
Į kairę, dešinę –
Pragarą, rojų.

Ėjimas.
Žemė – dangus.
Tiktai medžių
Šakos linguoja.