Skaičiuoju vištienos pūkus,
Dar gyvus pagalvėj.
Indiška vasara barsto karolius –
Nosies gaureliai kaifuoja.
Smilkalų žemėlapiuos gyvi
Nuoširdūs vaiko ačiū mamai,
Pikti barbenimai į stalą prasilošus
Ar vapantys drovios aistros ūsiukai...


Turtėti pamažu, ne statant namą,
Ne braižant keliais viršesnių grindis –
Statyti savo piramidę,
Kaip avilį, kuriam rimtis
Pagroja džiugesiui, o sielvartas
Sušoka šypsenai žaismingą tango...
Tai mano kaladėlių bokštas –
Esybės ašaka, dusli ir nemari.