Vandeniui
. Taip žuviškai artimas
Tavo vanduo:
Nors vaikšto po dugną
Dumbluotas akmuo,
Bet gėlas skaidrumas,
Gaivindamas kūną,
Sustingsta pakrantėj,
Išvydęs mergaitę:
Pusiau žuvytę, pusiau dievybę.
Bevandenių klaustukai krinta pavydūs:
Kaip vanduo išaugina gyvybę?
Baltų lelijų taurę vyno
Keliu už tai, kad savuos vandenynuos
Laikei, pasroviui nepaleidęs,
Pusiau žuvies, pusiau mergaitės...